Lazdijų rajono savivaldybė

LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 1, 67106 Lazdijai,
tel. (8 318) 66 108, faks. (8 318) 51 351, el.p. info@lazdijai.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188714992

Skyriai
  • Architektūros ir aplinkosaugos skyrius
  • Buhalterinės apskaitos skyrius
  • Centralizuotas savivaldybės vidaus audito skyrius
  • Civilinės metrikacijos skyrius
  • Dokumentų ir informacijos skyrius
  • Ekonomikos skyrius
  • Finansų skyrius
  • Informacinių technologijų skyrius
  • Investicijų skyrius
  • Juridinis skyrius
  • Socialinės paramos skyrius
  • Švietimo, kultūros ir sporto skyrius
  • Ūkio tarnyba
  • Vaiko teisių apsaugos skyrius
  • Vietinio ūkio skyrius
  • Žemės ūkio ir melioracijos skyrius
  • Korupcijos prevencija
  • Korupcijos prevencijos programos
  • Korupcijos pasireiškimo tikimybė bei rizikos analizė
  • Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas
  • Antikorupcijos komisija
  • Padalinys ar asmenys, atsakingi už korupcijos prevenciją
  • Pranešimai apie korupciją
  • Informacijos apie asmenis surinkimas
  • Kita informacija
  • Paslaugos
  • Paslaugos
  • Architektūros ir aplinkosaugos skyrius
    Civilinės metrikacijos skyrius
    Dokumentų ir informacijos skyrius
    Ekonomikos skyrius
    Finansų skyrius
    Juridinis skyrius
    Savivaldybės gydytojas
    Socialinės paramos skyrius
    Seniūnijos
    Švietimo, kultūros ir sporto skyrius
    Vaiko teisių apsaugos skyrius
    Vietinio ūkio skyrius
    Žemės ūkio ir melioracijos skyrius
    Administracinė informacija
  • Nuostatai
  • Planavimo dokumentai
  • • Savivaldybės lygmens planavimo dokumentai
    • Regiono lygmens planavimo dokumentai
    • Galimybių studijos
  • Darbo užmokestis
  • Viešieji pirkimai
  • • 2013-2016 metai
  • Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
  • Finansinių ataskaitų rinkiniai
  • • 2016 metai
    • 2015 metai
    • 2014 metai
  • Ūkio subjektų priežiūra
  • Tarnybiniai lengvieji automobiliai
  • Administracinės naštos mažinimas
  • Aktualijos/skelbimai
  • • Aktualijos
    • Skelbimai
    • Skelbimai apie išduotus leidimus
    • Teritorijų planavimo skelbimai
    • Skelbimai apie elektroninius aukcionus
  • Konkursai
  • • Konkursai į laisvas pareigas
    • Konkursų rezultatai
    • Projektų konkursai
    Teisinė informacija
  • Teisės aktai
  • Teisės aktų projektai
  • Tyrimai ir analizės
  • Teisės aktų pažeidimai
  • • Seimo kontrolierių pažymos
    • Valstybės kontrolierių sprendimai
    • Teismo sprendimai
    • Šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai
  • Teisinė pagalba
  • • Pirminė teisinė pagalba
    • Antrinė teisinė pagalba
    • Naujienos
    Struktūra ir kontaktai
  • Valdymo struktūros schema
  • Meras
  • • Mero pavaduotojas
    • Mero patarėjas
    • Mero padėjėjas
  • Administracija
  • • Direktoriaus pavaduotojas l. e. administracijos direktoriaus pareigas
    • Skyriai
    • Seniūnijos
  • Įstaigos
  • • Medicinos įstaigos
    • Savivaldybės kontroliuojamos įmonės ir įstaigos
    • Švietimo, kultūros ir sporto įstaigos
    • Socialinės įstaigos
    Naujienos
  • Apie savivaldybę
  • • Geografija
    • Gyventojai
    • Istorija
    • Partneriai
    • Garbės piliečiai
  • Taryba
  • • Tarybos reglamentas
    • Komitetai ir komisijos
    • Grupės, frakcijos, opozicija
    • Posėdžių darbotvarkė
    • Posėdžių valdymo sistema
    • Posėdžių transliacija
    • Istorija
  • Naujienos
  • Asmenų aptarnavimas
  • • Asmenų priėmimas
    • Prašymų ir skundų priėmimas
    • Priima Vyriausybės nariai
  • Užduok klausimą
  • Nuorodos
  • Horizontalus naujas
  • Savivaldybė
  • Struktūra ir kontaktai
  • Veiklos sritys
  • Administracinė informacija
  • Teisinė informacija
  • Korupcijos prevencija
  • Paslaugos
  • Istorija ir Kultūros paveldas

    Lazdijų miesto vardas kildinamas nuo upės Lazdijos, ant kurios krantų jis kūrėsi. Manoma, jog prieš 4 - 6 tūkstančius metų šio krašto teritorijoje jau gyveno žmonės. Nuo neatmenamų laikų čia buvo įsikūrusi baltų gentis, gimininga lietuviams ir prūsams - jotvingiai. Jie vertėsi ariamąja žemdirbyste, žvejojo, medžiojo. Tai, kad šioje teritorijoje gyventa jotvingių, byloja jotvingiški vietovių, upių, ežerų pavadinimai. XII a. antrojoje pusėje juos nukariavo ir išnaikino kryžiuočiai. 1560 m., Lietuvą valdant didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, buvo paskirtas žemės sklypas miestui prie Lazdijos kurtis. Lazdijai formavosi trijų kelių kryžkelėje, nuo kurios vėliau tolygiai plėtėsi į visas puses. Istoriniai šaltinai mini jau 1571 m. čia veikus pradinę mokyklą. Apie 1570m. mieste buvo pastatyta medinė bažnyčia. 1597m. gegužės 17 dieną karalius Zigmantas Vaza Lazdijams suteikė Magdeburgo (miesto) teises. Ši data laikoma miesto gimtadieniu. Dokumente, kuriuo Lazdijams buvo suteikta miesto privilegija, yra nupieštas ir miesto antspaudas - herbas: briedis, o po juos trys raktai raudoname fone. Jis buvo atkurtas 1994 metais ir nuo to laiko vėl tapo ne tik miesto, bet ir visos rajono savivaldybės, kurios administracinis centras yra Lazdijai, simboliu.

    Kultūros paveldo apsauga, racionalus naudojimas - tai krašto savitumo išlaikymo garantija. Kultūros paveldas Lazdijų rajone neblogai ištirtas. Pagal kultūrinę vertę paveldo objektai suskirstyti į saugomus, tai yra registruotus Kultūros paminklų sąraše, ir į saugotinus, tai yra turinčius kultūrinės vertės požymių, bet dar nepakankamai ištirtus ir fiksuotus žemesnio rango apskaitos dokumentuose. Visi kultūros paminklai, surašyti Kultūros paminklų sąraše, yra suskirstyti į 5 rūšis: archeologijos, architektūros, istorijos, urbanistikos, dailės. Šiuo metu revizuojamas sovietmečio Kultūros paminklų sąrašas ir rengiamas Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Visi kultūros paveldo objektai, turintys kultūrinę ir visuomeninę reikšmę, pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme numatytą tvarką į naująjį LR kultūros vertybių registrą įrašomi kaip kultūros vertybės, o reikšmingiausios kultūros vertybės jame registruojamos kaip kultūros paminklai. Į LR respublikinės reikšmės ir vietinės reikšmės istorijos ir kultūros paminklų sąrašus, Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą bei į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą įtraukti objektai, taip pat visos kartografuotos ir inventorizuotos bei įtrauktos į gamtos, istorijos ir kultūros paminklų katalogus neveikiančios kapinės, kol bus nuspręsta dėl jų įrašymo į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, saugomos kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Iš jų Lazdijų rajone 2003 metais buvo 200 objektų, esančių respublikinės ir vietinės reikšmės istorijos ir kultūros paminklų sąraše: archeologijos paminklų-12, architektūros paminklų-8, dailės paminklų-52, istorijos paminklų - 20, išaiškinamų paminklų - 11, senųjų kapinių -96. Vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu, nustatytos ir įvertintos Lazdijų rajono nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos įrašant jas į Kultūros vertybių registrą. Reikšmingiausios nekilnojamosios kultūros vertybės skelbiamos paminklais. Nuo 1997 m. iki 2003 m. pabaigos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre įrašytos 53 kultūros vertybės, iš kurių 13 paskelbta paminklais. Lazdijų rajone į Kultūros vertybių registrą įrašyta: į archeologinių vietų sąrašą - 28, į mitologinių vietų sąrašą - 3, į įvykių vietų sąrašą - 6, į laidojimo vietų sąrašą - 13, į statinių sąrašą - 1, į statinių kompleksų sąrašą - 1 , į urbanizuotų vietų sąrašą - 1.

    Seniausi rajono praeitį menantys objektai - tai piliakalniai su gyvenvietėmis, pilkapiai, kapinynai, senovės gyvenvietės ir dvarvietės. Šios kultūros paveldo vertybės puošia ir turtina rajono kraštovaizdį. Žymiausios archeologinės vertybės - Prelomciškės, Paveisininkų, Rudaminos piliakalniai - mena tuos laikus, kai Lazdijų rajono teritorijoje gyveno drąsi ir karinga jotvingių gentis.

    Legendomis ir pasakojimais apipinta didinga piliakalnių praeitis. Pasakojama, kad ant Rudaminos piliakalnio 1240 metais kunigaikštis Ringaudas pastatė pilį ir čia Mindaugas buvo vainikuotas Lietuvos karaliumi.

    Giraitės kaime yra gražia legenda apdainuotas Giraitės piliakalnis. Pasakojama, kad piliakalnyje palaidotas Lietuvos kunigaikštis Šarūnas. Pasak legendos, jį supylę kareiviai, žemę sunešę savo kepurėmis, kalno viduryje padarę rūsį ir jame palaidoję kunigaikštį, o jo įėjimą užvertę didžiuliu akmeniu, kuris tebestovi iki šių dienų.

    Vaizdingi ir reikšmingi Šlavantų, Krikštonių, Elveriškės, Verstaminų piliakalniai.

    Šalia Nemuno, ten, kur įteka Margotės upelis, yra Krikštonių pilkapiai - respublikinės reikšmės archeologijos paminklas. Pilkapiai išaiškinti atsitiktinai, 1958 metų pavasario potvynio metu, Nemunui paplovus dalį terasos. Aptiktas akmenų vainikas ir kario griaučiai su šarvų įkapėmis. Archeologinių tyrinėjimų duomenimis, pilkapiuose buvo laidojama V-VII m.e.a. Šiuose pilkapiuose mirusieji buvo laidojami dvejopai: nedeginti, apdėti pilkapiams būdingu akmenų vainiku, ir sudeginti, palaidojant palaikus paprastose duobėse.

    Įdomus archeologijos paminklas - Vainežerio gynybiniai įtvirtinimai, vad Okopka. Net ir šiandien tyrinėtojai pateikia kelias jų atsiradimo versijas. Teigiama, kad Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas greičiausiai naudotas dvarininkų XVII-XVIII a., kadangi netoliese būta Justinavo dvaro. Taip pat minima, kad gynybinis įtvirtinimas yra likęs nuo kariuomenės stovyklos įrengimo laikų, kai buvo kariaujama su švedais.

    Rajone gausu istorinių vietovių, menančių neramius vėlesnius laikus Dzūkijos žemėje. Kapčiamiesčio senosiose kapinėse palaidota 1831 metų sukilimo dalyvė Emilija Pliaterytė. Už drąsą mūšiuose, kovojant už Lietuvos laisvę, jai buvo suteiktas kapitonės laipsnis. Caro armijai numalšinus sukilimą, kovotojai traukėsi į Lenkiją. Kelyje Emilija Pliaterytė susirgo ir mirė ją priglaudusio Justinavo dvaro savininko Ignaco Ablamovičiaus namuose. Karžygė slapta buvo palaidota Kapčiamiesčio kapinėse.

    Seirijų seniūnijoje yra net trys vietos, menančios 1863 metų sukilimą. Tai laukas ir kaimas, kur 1863 metais įvyko Povilo Suzino vadovaujamų sukilėlių mūšis su caro kariuomene. Netoliese, Šilo miške, yra mūšyje žuvusių 32 sukilėlių kapai. Akuočių kaime yra kapas-rūsys, kuriame sukilėliai slėpė šaudmenis.
    Seirijų miestelis- garsaus dailininko Antano Žmuidzinavičiaus gimtinė. Ten, kur kadaise buvo dailininko tėvų sodyba, stovi paminklinis akmuo. Dauguma rajono dailės vertybių yra bažnyčiose. Skulptūros, bažnytiniai rūbai (arnotai), paveikslai, varpai, altoriai, stacijos, žvakidės, relikvioriai, memorialinės lentos, kryželiai. Rajone išlikęs dvarų paveldas. Septynios dvarų sodybos įrašytos į išaiškinamų paveldo vertybių sąrašus: Vainežerio, Veisiejų, Aukštadvario, Makauciškės, Bulakavo, Būdviečio, Dumblio.

    Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba įtraukta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jų vertė - architektūrinė, istorinė, urbanistinė ir kraštovaizdinė. XIX a. antros pusės - XX a. Aštriosios Kirsnos dvaro sodybą sudarė 19 pastatų ir parkas. Pastatų architektūroje atsispindi klasicizmo, romantizmo ir istorinių laikotarpių stilistiniai bruožai.

    Tarp kitų Lietuvos XIX a. dvarų sodybų Aštriosios Kirsnos ansamblis išsiskiria itin originalia reprezentacinės ir ūkinės -gamybinės dalių kompozicija (uždarų kiemų charakteris) su buvusia maksimaliai išvystyta vandens telkinių sistema bei gausybe parko elementų - apžvalgos kalvelių gausa parke.
    Šiuo metu dvare sparčiai vyksta restauravimo darbai.
    Rajone yra reikšmingų architektūrinės vertės statinių. Veisiejų ir Rudaminos bažnyčios - architektūros paminklai.

    Veisiejų šv.Jurgio bažnyčia pastatyta 1817-1818 m. buvusio dvaro savininkės V. Oginskytės - Žynevienės rūpesčiu. 2001 metais Veisiejų b

    ažnyčioje restauruota bažnyčios fundatorių Oginskių kripta. Šalia Veisiejų bažnyčios yra varpinė, kurioje yra seniausias rajone žalvarinis varpas, nulietas 1650 metais.
    Rudaminos buvusio dvaro rūmai ir parkas, klebonija ir Rudaminos šv.Trejybės bažnyčia - darni architektūros paveldo sankaupa, atspindinti visą miestelio praeitį.

    Koplytėlė-mauzoliejus, darniai įsikomponavęs Būdviečio parko teritorijoje, ilgus metus tarnavo kaip bažnyčia vietos ponams. Kalbant apie medinę architektūrą būtina minėti 1803 metais statytą Būdviečio svirną, pastatytą dvaro reikmėm iš maumedžio rąstų.

    Rajone nėra išlikusių vertingų etnografinių kaimų, tačiau dzūkiško kaimo pastatus galima išvysti Prano Dzūko sodyboje, taip pat atokesniuose kaimuose ir vienkiemiuose.

    Lazdijų rajono kaip pasienio rajono padėtis paliko ryškius pėdsakus rajono istoriniame žemėlapyje.Tai ir I-ojo Pasaulinio karo rusų, vokiečių kapinės, bendri rusų-vokiečių kapai, Lietuvos savanorių kapai, II pasaulinio karo tarybinių karių kapinės, pasipriešinimo okupacijai dalyvių kapai, mūšių vietos.

    Rajone žinomos 7 vietovės, kur palaidoti Lietuvos Nepriklausomybų kovų dalyviai, žuvę 1918-1922 metais, tai Lazdijuose, Būdvietyje, Seirijuose, Kapčiamiestyje, Krosnoje, Šventežeryje, Navikų kaime. Lazdijų, Seirijų, Veisiejų ir Šventežerio civilinėse kapinėse yra perlaidotų partizanų kapavietės.

    Rajono praeitį ir čia darniai gyvenusius įvairių tautybių žmones mena senosios kapinės. Seirijų miestelyje yra senosios lenkų, Lazdijuose ir Seirijuose - evangelikų-liuteronų, Seirijuose, Lazdijuose, Veisiejuose, Rudaminoje ir Kapčiamiestyje - žydų kapinės. Rajone yra dvi genocido aukų kapavietės: Lazdijų seniūnijos Katkiškės kaime ir Seirijų seniūnijos Barauciškės miške. Rajone yra po šešetą tarybinių karių, pasieniečių, tarybinių aktyvistų ir I pasaulinio karo vokiečių karių kapines ir kapavietes. Dviejose rajono vietovėse - Teizų seniūnijos Verstaminų ir Būdviečio seniūnijos Kybartų kaimuose yra I pasaulinio karo bendri vokiečių - rusų karių kapai.

    Lazdijų kraštą garsino žymūs veikėjai. Krikštonių bažnyčios šventoriuje palaidotas kunigas, kraštotyrininkas J. Reitelaitis, Lazdijų miesto kapinėse - kunigas, kultūros veikėjas, mokytojas M.Gustaitis, Veisiejų miesto kapinėse - kompozitorius J. Neimontas. Šie kapai paskelbti kultūros paveldo vertybėmis.

    Rajone gausu senųjų neveikiančių kaimo kapinių. Jų rasime laukuose, miškuose, kaimuose. Jos pažymėtos riboženkliais ir paminklinėmis lentomis.

    Atminimo ženklai svarbiausiems Lazdijų krašto rezistencijos 1944 - 1953 m. istorijos įvykiams atminti pastatyti Kalniškės miške, Šeštokų geležinkelio stotyje, Naujosios Kirsnos, Rudaminos, Krosnos, Vytautiškių, Bilvyčių kaimuose.

    Kalniškės miško kalvos mena pirmas sunkias pokario laikų Lietuvos partizanų kovas su tarybiniais okupantais.

    1945 m. gegužės 16 d. tarp Lietuvos partizanų būrio, vadovaujamo puskarininkio Jono Neifalto - Lakūno, ir NKVD pasienio pulko įvyko mūšis. Kalniškės miško kalvoje apsupti partizanai atkakliai priešinosi kelis kartus gausesniam NKVD kariuomenės pulkui. Mūšyje žuvo 44 partizanai.

    Lazdijų rajone išsiskiria kultūros paveldo objektų sankaupos Veisiejuose. Veisiejų miesto teritorija -urbanistikos draustinis, o miesto istorinis centras - kultūros vertybė, kurioje saugoma centrinės miesto dalies gatvių tinklas ir tūrinė erdvinė struktūra, taip pat likęs dvaro pastatas, buvusi sinagoga, varpinė, želdiniai prie bažnyčios ir parkas. Veisiejai garsus XVIII amžiuje įkurtas buvusio dvaro parkas.

     
     
     
    © 2016 Lazdijų rajono savivaldybės administracija. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smartweb sistema