Spausdinti    |    VERSIJA NEĮGALIEMS
English
Pagerbtas Lazdijų krašto partizanų vadas
2018-01-25

Šaltą 2018 m. sausio 22 dieną Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauryno Kaščiūno ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario, gydytojo Vyto Jazepčiko iniciatyva buvo pagerbti Lietuvos partizanai, žuvę 1949 m.   kovo 7 d. Alytaus rajono Kalesninkų miške.

Renginyje dalyvavo jo iniciatoriai,  taip pat  Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, mero pavaduotojas Arvydas Balčiūnas, Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys Povilas Labukas, Lazdijų rajono savivaldybės mero Artūro Margelio potvarkiu sudarytos Laisvės kovoms įamžinti darbo grupės pirmininkas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Šaulių sąjungos atstovai, Alytaus krašto jaunimas.

Buvo aplankytos dvi partizanų žūties vietos Kalesninkų miške: vienoje vietoje buvusiame bunkeryje žuvo Dainavos apygardos Partizano Kazimieraičio rinktinės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas ir trys jo  bendražygiai, o kitoje vietoje buvusiame bunkeryje – Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vadas Benediktas Labenskas (Benas Labėnas)-Kariūnas, tuo metu laikinai vykdęs Dainavos apygardos partizanų vado pareigas. Pagerbiant žuvusiuosius partizanus, buvo uždegtos žvakelės prie jų atminimui skirtų paminklų, iškelta Lietuvos valstybės ir išskleista Lietuvos valstybės istorinė vėliavos, sugiedota „Tautiška giesmė“, jų šventas atminimas pagerbtas tylos ir susikaupimo akimirkomis. Susirinkusieji pasidalino mintimis apie Lietuvos partizanų kovas, jų prasmę ir reikšmę, kalbėjo apie šiose vietose žuvusių Lietuvos partizanų kovų kelią ir jų žūties aplinkybes. Alytaus rajono savivaldybės vadovai teigė pasirūpinsią, kad nuo kelio Alytus–Pivašiūnai iki šių dviejų bunkerių dar šiais metais būtų įrengtos rodyklės, kad Lietuvos žmonės ir mūsų šalies svečiai galėtų pagerbti Lietuvos partizanų, kovojusių už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę, atminimą.

Benediktas Labenskas (nuo 1940 m. Benas Labėnas) gimė 1918 m. vasario 20 d. Staidarų k.,  Lazdijų sen., Lazdijų r., Jono Labensko šeimoje. Kaip Lietuvos kariuomenės savanoris jo tėvas Papečių k., Teizų sen., Lazdijų r., vėliau gavo 10 ha žemės, persikėlė ten  tėvų trobesius, pasistatė ūkinius pastatus ir ūkininkavo, siuvo drabužius aplinkinių kaimų žmonėms.  Čia gimė jo sūnūs ir dukros. Benediktą, kaip gabiausią iš šeimos vaikų, leido mokytis į Seinų „Žiburio“ gimnaziją (taip tuo metu vadinosi Lazdijuose veikusi gimnazija). Besimokydamas gimnazijoje, Benediktas pradėjo rašyti eilėraščius ir siųsti juos į to meto Lietuvos laikraščius ir žurnalus. Aštrėjant Europoje politinei situacijai, jaunuolis nujautė, kad Lietuvai netrukus gali prireikti kariškių. Benediktas Labenskas  1939 m. įstojo į Karo mokyklą Kaune, studijuodamas joje, daug rašė į leidinius „Trimitą“ ir „Kariūną“. Kartu su kitais Karo mokyklos kariūnais,  1940 m. pradžioje sulietuvino savo pavardę ir iš Benedikto Labensko tapo Benu Labėnu. Baigęs Karo mokyklą, gavo jaunesniojo leitenanto laipsnį ir prisiekė „Visagalio Dievo akivaizdoje ištikimai tarnauti Tėvynei...“, priesaikos niekada nesulaužė.

Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (rikiuotėje pirmas) Šarūno rinktinės vizitacijoje. Antroje eilėje pirmas – Benediktas Labenskas-Kariūnas.

Antrosios Lietuvos sovietinės okupacijos metais jis tapo Lietuvos partizanu, pasirinko Kariūno slapyvardį ir iš pradžių partizanavo savo krašte – apie Babrus, Šventežerį, Seirijus, vėliau pradėjo vadovauti partizanų būriui. Šarūno rinktinė, kuriai priklausė ir Kariūno vadovaujamas būrys, 1947m. birželio 26 d. buvo įjunta į Dainavos apygardą. 1947m. Šarūno rinktinės vadu tapo Benediktas Labenskas-Kariūnas.  Rinktinės partizanai buvo drausmingi, patriotiškai nusiteikę ir drąsūs. Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas ne tik žavėjosi Kariūno kūryba, bet ir gerbė jį už pareigingumą ir gebėjimą vadovauti Laisvės kovotojams. 1948 m. rudenį Adolfas Ramanauskas-Vanagas, išvykdamas į Vakarų Lietuvoje rengiamą Lietuvos partizanų vadų pasitarimą, Dainavos apygardos laikinuoju vadu paskyrė būtent Šarūno rinktinės vadą Kariūną.

Į Lietuvos partizanų gretas infiltruoti MGB agentai, poetai Kostas Kubilinskas-Kapsas (MGB agentas, slapyvardžiu Varnas) ir Algirdas Skinkys-Vilnis (MGB agentas, slapyvardžiu Rytas) 1949 m. kovo 7 d. rytą Dainavos apygardos štabo bunkeryje, įrengtame Alytaus rajono Kalesninkų miške, nušovė  Dainavos apygardos laikinąjį vadovą, šios apygardos Šarūno rinktinės, veikusios ir Lazdijų krašte, vadą Benediktą Labenską-Kariūną. Po to žudikai nuvyko į Alytų ir iš ten atvedė kelis šimtus priešo kariškių prie Dainavos apygardos štabo bunkerių, kur mūšyje su sovietiniais okupantais dar žuvo legendinis partizanų vadas Lietuvos laisvės kovų karžygis Vaclovas Voveris-Žaibas ir trys jo bendražygiai.

 Benediktui Labenskui (Benui Labėnui)-Kariūnui 1999 m. suteiktas Kario savanorio statusas ir jis Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi) (po mirties).

Benedikto Labensko-Kariūno karta žinojo, ko jai reikia, dėl ko žmogus gyvena ir kokia jo gyvenimo prasmė. Benediktas Labenskas savo kūryboje rašė:

„Nes mūs tikslas–Tauta kaip plienas.

O pamatas mūs–tautiška mintis,

Nes kai suaugs tauta į kūną vieną,

Bus nesunku gaires į ateitį nutiest...“

(Benas Labėnas. Žygiuojanti tauta. –V, 2000, p. 49)

Šio iš Lazdijų krašto kilusio Lietuvos partizanų vado gyvenimas, jo veikla ir vertybinės nuostatos  tebūnie pavyzdžiu mūsų jaunimui ir ateities Lietuvos kartoms.

Lazdijų r. sav.inf.

Atgal Spausdinimo versija Siųsti draugui Archyvas
Dalintis