Spausdinti    |    VERSIJA NEĮGALIEMS
English
Sparčiai daugėja pernykštės žolės gaisrų. Ką svarbu žinoti?
2019-04-08

Kiekvieną pavasarį Lietuvoje išdega šimtai hektarų pievų, miškų ar kitų atvirųjų teritorijų. Dažniausiai tai atsitinka specialiai deginant žolę ar augalines atliekas. Taip kasmet padaroma ne tik didelė žala gamtai, aplinkai, pastatams, bet kartais pasitaiko ir žmonių aukų. Svarbu žinoti kaip tinkamai elgtis su ugnimi, kaip išvengti skaudžių pasekmių ar net administracinės atsakomybės.

Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis. Surinktų augalų ar jų dalių deginimo tvarką nustato specialus teisės aktas – Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis.

Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauke leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų ir kai toks deginimas neprieštarauja vietos savivaldybės patvirtintoms tvarkymo ir švaros taisyklėms. Jų deginimas turi būti nuolat stebimas. Baigus deginti, smilkstančią ugniavietę privalu užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan. Tačiau surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti draudžiama miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose.

Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus asmenims gali būti skirta nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų, už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą – asmenims nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. Be to, gali tekti atlyginti ir aplinkai padarytą žalą. Vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedant apskaičiuotą žalą gamtai pagal išdeginto ploto dydį.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kovo mėnesį atvirosiose teritorijose kilo 562 gaisrai, išdeginę daugiau kaip 790 hektarų, o per keturias pirmas balandžio mėnesio dienas jau užgesinti 372 atvirųjų teritorijų gaisrai.

Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje šiais metais užfiksuoti 26 gaisrai, 13 atvejų atvirose teritorijose, dėl sausos žolės deginimo – 9 gaisrai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Lazdijų r. sav. inf.

Atgal Spausdinimo versija Siųsti draugui Archyvas
Dalintis