Lt
Pradžia

Kompensacija už šildymą

Kur kreiptis dėl kompensacijos už būsto šildymą ?

Nustatytos formos prašymą ir būtinus dokumentus galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (www.spis.lt) arba tiesiogiai atvykus į deklaruotos gyvenamosios vietos seniūniją.

Kas kiek laiko reikia teikti prašymus dėl kompensacijos?

Mėnesį iki šildymo sezono pradžios (nuo rugsėjo 1 d.) ir šildymo sezono metu prašymą reikia pateikti vieną kartą, o kitu metu kompensacijos skiriamos trims mėnesiams nuo prašymo pateikimo mėnesio. Priklausomai nuo asmens aplinkybių (pasikeitusios šeimos sudėties, šeimyninės padėties, pajamų ir pan.) kompensacijos gali būti skirtos trumpesniam (vienam / dviem mėnesiams) ir ilgesniam terminui (pusei metų). Kaskart kreipiantis dėl kompensacijų, teikiamas prašymas, o informaciją apie kompensacijų teikimo laikotarpį asmuo gauna informaciniame pranešime apie nustatytą teisę į kompensacijas.

Kas gali kreiptis dėl kompensacijos už būsto šildymą?

Gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys (jei būsto nuomos sutartis įregistruota viešajame registre) asmenys turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka šiuos reikalavimus:

1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;

2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnyje nustatytas sąlygas;

3) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

Ar nuo šildymo būdo priklauso kompensacija už būsto šildymą?

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis, elektra ir pan.).

Ar vertinamas turtas nustatant teisę į kompensaciją?

Besikreipiantiems dėl būsto šildymo kompensacijos nuo 2023-09-01 pateikusiems prašymams-paraiškoms atliekamas nuosavybės teise turimo turto vertinimas.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Asmuo, besikreipiantis dėl kompensacijos, turi pateikti šiuos dokumentus:

1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

2) prašymą piniginei socialinei paramai gauti;

3) pažymą apie gaunamas pajamas už 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba, jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama piniginė socialinė paramas, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama; 

4) kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).

Priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. 

Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.

Kaip skaičiuojama kompensacija už šildymą?

Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (1 VRP – 176 Eur; 2 VRP – 352 Eur) kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui arba 3 VRP (528 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Besikreipiantiems dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų nuo 2023-09-01 pateiktiems prašymams-paraiškoms atliekamas nuosavybės teise turimo turto vertinimas.

Informacija atnaujinta 2024-01-02 11:53