APIE ASMENVARDŽIUS

Pirmieji šaltiniai, kuriuose minimi lietuviai, užrašyti asmenvardžiais, yra XIII amžiaus, nuo kurio galima kalbėti apie lietuvių vardus. 1219 metais sudaryta Lietuvos-Voluinės taikos sutartis,  pasirašyta lietuviškų žemių kunigaikščių pasiuntinių – matome asmenvardžius Daujotas, Dausprungas, Butautas, Vytenis bei kt.

Pagonybė ir krikščionybė turėjo įtakos mūsų vardams, nes užrašant asmenis į dokumentus ir nurodant sūnaus ryšį su tėvu, dalis vardų tapo tėvavardžiais, o iš tėvavardžių laikui bėgant išsivystė į pavardes. Asmenis dokumentuose pradėjo užrašinėti ir su tėvavardžiu, ir pravardėmis, aprašomojo pobūdžio vardais. Taigi dėl krikšto dalis senųjų savos kilmės vardų perėjo į pavardes ir tokiu būdu išliko vartosenoje. Krikštas atnešė krikščioniškų vardų madas, pagoniški asmenvardžiai ėmė trauktis iš vartosenos, atsirado visiškai naujų mūsų kultūrai vardų. Įsigalėjus krikščioniškiems asmenvardžiams, jie vartoti keletą amžių, jokių kitokių vardų niekas ir nesuteikdavo. Tačiau situacija pradėjo keistis  su tautiniu atgimimu XX amžiaus pradžioje, Lietuvoje atsirado mada vaikams suteikti pagoniškus, vadinamuosius lietuviškus vardus (Simonas, Jonas, Jokūbas, Jurgis, Ona, Kristina, Kotryna, Morta),  taip pat vardus iš romantinės literatūros (Gražina, Birutė, Jūratė). Vardų tendencijų pokyčiai yra susiję ir su valstybe – anksčiau vardų monopolis priklausė Bažnyčiai, bet nuo XX amžiaus pradžios atsirado galimybė vaikui suteikti ne vien tik krikščionišką, bet ir pagonišką vardą. Žmonės dėl to dažnai vadindavo vaikus dviem vardais – vieną duodavo pagonišką, kitą – krikščionišką (Ona Birutė arba Vytautas Jonas).

Tradiciškai lietuviai turi vieną vardą, kartais – du. (Teisė suteikti vaikui du vardus reglamentuota Civilinio kodekse, žr. 3.166 str. 2 punktą). Pastaraisiais metais populiariausi trumpi vardai (žr. naujagimiams suteikiamų vardų dešimtukus VĮ Registrų centro svetainėje skyriuje „Gyventojai. Gyventojų registras“). Vardo vietoje neregistruotini tėvavardžiai, pavardės, pravardės, prievardžiai ar pan. – tik vardai.

Lietuvių kalboje vartojama pirma vardas, paskui pavardė. Pavardė gali būti vartojama pirma vardo abėcėliniuose sąrašuose, bibliografijoje ir pan.

Tarp dviejų vardų brūkšnelis nerašomas, pvz., Jolanta Aistė Valentaitė, Algis Jurgis Paulauskas. Brūkšneliu jungiamos dvigubos pavardės, pvz.: Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, rečiau – vyriškos, pvz., Laurynas Stuoka-Gucevičius (dvigubos vyriškos pavardės retesnės.)

 2006 m. buvo pradėta kurti vardų svetainė vardai.vlkk.lt, kur imta skelbti lingvistiškai ir statistiškai apdoroti vardų duomenys iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro.

Pagal Valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344) 19 straipsnį valstybė rūpinasi taisyklingos lietuvių kalbos prestižu, sudaro sąlygas saugoti kalbos normas, asmenvardžius; pagal 20 straipsnį – kalbos normas aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Kalbos komisija konsultuoja ir atsako į paklausimus dėl vardų teiktinumo, pavardžių darybos. Klausti galima telefonu ar el. paštu vlkk@vlkk.lt. Norėdami gauti raštišką atsakymą, pateikite prašymą, adresuotą Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (Gedimino pr. 60, 01110 Vilnius), ir kopijas dokumentų, kuriuose vartojamos skirtingos to paties asmens vardo ir (ar) pavardės formos.