Lazdijai

Lazdijų miesto pavadinimas siejamas su Lazdijos upės, ant kurios krantų jis kūrėsi, vardu. Manoma, jog prieš 4–6 tūkstančius metų šio krašto teritorijoje jau gyveno žmonės. Nuo neatmenamų laikų čia buvo įsikūrusi baltų gentis – jotvingiai, gimininga lietuviams ir prūsams. Jotvingiai vertėsi ariamąja žemdirbyste, žvejojo, medžiojo. Tai byloja vietovių, upių, ežerų pavadinimai. XII a. antrojoje pusėje juos nukariavo ir išnaikino kryžiuočiai. Lietuvą valdant didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, 1560 m. prie Lazdijos upės buvo paskirtas žemės sklypas miestui kurtis. Lazdijai formavosi trijų kelių kryžkelėje, vėliau nuo kurios tolygiai plėtėsi į visas puses. Buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, kurioje pradėjo veikti mokykla.

1597 m. gegužės 17 dieną karalius Zigmantas Vaza Lazdijams suteikė Magdeburgo (miesto) teises, turgaus bei prekymečių privilegiją – ši data laikoma Lazdijų gimtadieniu. Dokumente, kuriuo Lazdijams buvo suteikta miesto privilegija, yra nupieštas ir miesto antspaudas – herbas, kuriame pavaizduotas briedis, o po juo trys raktai raudoname fone. 1895 m. pastatyta pseudobazilikinė dvibokštė Lazdijų Šv. Onos bažnyčia (archit. E. Lipskis). Bažnyčios šventoriuje yra palaidotas Lazdijų klebonas dekanas, istorikas, kraštotyrininkas Vaclovas Strimaitis (1905–1982 m.). Šventoriuje stovi Rūpintojėlis ir medinis koplytstulpis, statytas 1987 m. Lietuvos krikšto 600 m. jubiliejaus proga.

1919–1941 m. Lazdijai buvo Seinų apskrities centras. 1920 m. Lazdijuose įkurta Seinų „Žiburio“ gimnazija, kuriai vadovavo švietėjas, poetas, kalbininkas, kunigas Motiejus Gustaitis.

Nepriklausomybės aikštėje 1938 m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas (atstatytas 1990 m.).

Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo dvi, viena šalia kitos stovėjusios, didelės mūrinės sinagogos, kurios 1941 m. birželio 22 d. labai nukentėjo nuo karo aviacijos antskrydžių. Šeštajame dešimtmetyje pastatai buvo atstatyti ir sujungti į vieną, kuriame veikė kultūros namai ir viešoji biblioteka. Šiuo metu pastatas pervadintas Lazdijų kultūros centru.

Antrojo pasaulinio karo metais Lazdijuose sugriauta apie 60 proc. pastatų. Ypač nukentėjo centras.

Nacių okupacijos metu 1941 m. lapkričio 3 d. Katkiškėje prie Lazdijų nužudyta 1535 miesto ir apylinkių žydų.

Nuo 1950 m. Lazdijai – rajono centras, buvo pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas, universalinė parduotuvė, kavinė. Vėliau – Lazdijų ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, senelių namai, meteorologinė stotis, Lazdijų rajono apylinkės teismo rūmai, Lazdijų policijos komisariato rūmai.

Nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo Lazdijai tapo svarbiu pasienio miestu – pirmuoju tiltu į Europą.

1994 m. buvo atkurtas herbas ir nuo to laiko vėl tapo ne tik miesto, bet ir visos rajono savivaldybės, kurios administracinis centras yra Lazdijai, simboliu.

1995 m. įkurtas Lazdijų krašto muziejus ir jo padaliniai.

2017 m. kovo 11 d. Lazdijuose Adolfui Ramanauskui-Vanagui atidengtas paminklas jo vardu pavadintoje aikštėje, pačiame miesto centre, priešais Lazdijų Šv. Onos bažnyčią. Paminklą sukūrė skulptorius Jonas Jagėla.