Geografija

Lazdijų rajonas yra Alytaus apskrities pietvakarinėje dalyje ir ribojasi su dviem užsienio valstybėmis – Baltarusija ir Lenkija. Lazdijų rajono savivaldybė užima 130938,7 ha teritoriją. Šis kraštas vilioja nuostabiais kraštovaizdžiais ir natūralia, pramonės nepaliesta gamta. Didelę dalį teritorijos (42976,15 ha) užima miškai. Dalį savivaldybės teritorijos užima Veisiejų ir Metelių regioniniai parkai.

Lazdijų rajone telkšo daugiau kaip 150 ežerų, tarp kurių šio krašto pasididžiavimas – Dusios ežeras, dar vadinamas Dzūkijos jūra. Tai trečias pagal dydį ežeras Lietuvoje.

Lazdijai – daugiau kaip 400 metų skaičiuojantis miestas. Jame daugybė ypatingų vietų: tai šv. Onos bažnyčia, šalia jos esanti Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago vardu pavadinta aikštė ir jo garbei pastatytas paminklas, reprezentacinė Lazdijų miesto Nepriklausomybės aikštė ir joje stovintis Nepriklausomybės paminklas. 1930 m. minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 500 metų sukaktį, Lazdijų miesto centre, turgaus aikštėje, Šaulių sąjungos iniciatyva, už miesto ir apylinkės gyventojų suaukotas lėšas pastatytas Nepriklausomybės paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Paminklo autorius iki šiol nežinomas. Pastačius paminklą, turgūs buvo perkelti į aikštę prie Lazdijos upės. Centrinė aikštė tapo reprezentacine. Čia vykdavo oficialūs Vasario 16-osios ir kitų nepriklausomos Lietuvos švenčių minėjimai. 1940 m. atėjus sovietų valdžiai, buvo niokojama viskas, kas susiję su Lietuvos laisve. Iki Antrojo pasaulinio karo paminklo nugriauti nesuspėjo. Tačiau jis buvo nugriautas pasibaigus karui. 1990 m. paminklas atstatytas. Paminklo originalo liekanos šiuo metu eksponuojamos Lazdijų krašto muziejaus kieme. Lazdijų krašto muziejaus pastatas – vienas seniausių miesto eksponatų – buvusi Seinų „Žiburio“ gimnazija, kuriai vadovavo kunigas, poetas, vertėjas, mokytojas Motiejus Gustaitis, dėstė vokiečių kalbą ir kūrė poetė Salomėja Nėris.

Gražiai sutvarkytame Lazdijų miesto parke vyksta daug renginių, jame galima ne tik pasivaikščioti, bet ir gerai įrengtu taku riedėti dviračiais, riedučiais ar paspirtukais iki Baltajo ežero.

Vykstantys link Lietuvos–Lenkijos pasienio, keliautojai pamatys nuorodą „Rokadinis kelias „Geležinė uždanga“. Pasirinkę kelionę buvusiu rokadiniu (karo, pasieniečių) keliu, galės gėrėtis unikaliu Galadusio ežero kraštovaizdžiu, aplankyti Europos mišką, pamatyti elektrosignalizacinės sistemos – spygliuotos vielos tvoros maketą.