Lt
Pradžia

Tyrimas atskleidė bendruomenių svarbą išsaugant tradicijas

Tyrimas atskleidė bendruomenių svarbą išsaugant tradicijas

Mindūnų kaime gyvena mažiau nei 200 gyventojų, tačiau nuo 1995 m. ant Baltųjų Lakajų ežero vykstanti tradicinės Žiemos žūklės šventė kasmet sutraukia daugiau nei 1 500 žiūrovų. Dalyvauti poledinės žūklės varžybose įprastai ryžtasi apie 100 žvejų mėgėjų, kurie sukdami „bobas“ senoviniu būdu gaudo stinteles ir seliavas. 2017 m. ši tradicija įtraukta į tais metais sukurtą Nematerialaus kultūros paveldo (NKP) sąvadą, o tai, pasak šventės rengėjų, padėjo vietos savivaldybei „rimčiau žiūrėti“ į šią tradiciją ir miestelio bendruomenę. Šiuo metu į NKP yra įtrauktos 48 tradicijos. Tarp jų atrasime „FiDi – fiziko dieną“, pirčių, verbų rišimo, naminio alaus, vėtrungių gamybos, totorių ir karaimų bei kt. tradicijas. O 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos (LKT) užsakymu atliktas pirmasis nematerialaus kultūros paveldo vertybių tyrimas parodė, jog vietos bendruomenių vaidmuo yra svarbiausias, išsaugant nematerialųjį paveldą.

Tradicijas išsaugoti pajėgiausios organizuotos, savarankiškos ir stiprios bendruomenės

Nematerialaus kultūros paveldo sąvadas Lietuvoje imtas rengti nuo 2017 m., tačiau tik pernai jis sulaukė empirinio tyrimo, atlikto finansuojant Lietuvos kultūros tarybai. Tyrimą atlikę Martynas Užpelkis, dr. Ingrida Kelpšienė, dr. Vytautas Tumėnas ir Laima Pranskūnaitė-Užpelkienė teigė, kad NKP bendruomenės mažai organizuotos, rečiau teikia paraiškas tradicijoms įtraukti į sąvadą. Dažniausiai iniciatyvos įtraukti į sąvadą ir išsaugoti tam tikrą tradiciją imasi valstybinės ar savivaldybių įstaigos. Ne išimtis ir Molėtų rajone, Mindūnų kaime išlikęs senovinis stintelių ir seliavų gaudymas sukant „bobas“ ir šitaip po ledu traukiant tinklą – ši tradicija į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą buvo įtraukta ne bendruomenės, o Molėtų krašto muziejaus iniciatyva.

Šis žvejojimo būdas vietinių žinomas dar nuo XIX a. Jau vėliau, organizuojant žūklės šventę-varžybas, jis išaugo į kasmetinį viso miestelio renginį, kuris pritraukia ne tik žvejus, bet ir sertifikuotus medžio, keramikos, mezginių meistrus, Molėtų ir kaimyninių rajonų folkloro ansamblius. Šventės dalyviai gali paskanauti žuvienės, dalyvauti Labanoro regiono parko direkcijos rengiamoje viktorinoje apie žvejybą, paukščius ir parką. Šventės iniciatoriai teigė, jog pagrindinis tikslas, kad žmonės „išmoktų ilsėtis gamtoje, žvejoti, būti kantrūs, kad pabendrautų“. Jie stengiasi sutelkti bendruomenę, o tai svarbiausia siekiant išlaikyti ir puoselėti Nematerialaus kultūros paveldo tradiciją. Pasak Nematerialaus kultūros paveldo tyrimo autorių, organizuota, savarankiška, stipri bendruomenė turėtų būti NKP politikos siekiamybė, nes tokia bendruomenė yra pajėgiausia išsaugoti savo pačios tradicijas.

Masiškumas padeda išsaugoti Nematerialaus kultūros paveldo tradicijas

                      Tyrimas nustatė, kad įvairios NKP tradicijų svarba yra vis labiau vertinama – jos yra įtraukiamos į Lietuvos NKP sąvadą. Jos yra puoselėjamos visoje Lietuvoje visais metų laikais, ne tik  gausiai turistų lankomose vietose ar pačiu intensyviausiu turizmo sezonu. Tai reiškia, jog tradicijos gali prisidėti prie tolygesnio lankytojų srauto pasiskirstymo skirtingose vietovėse ir skirtingu laiku. Itin populiari Mindūnuose vykstanti poledinės žūklės šventė padėjo ne tik išsaugoti senovinę žvejybos tradiciją, bet ir populiarinti miestelį bei jame esantį Ežerų žvejybos muziejų. Jame lankytojai gali plačiau susipažinti su etnografine žvejyba, o šventės metu žvejybos procesas demonstruojamas ir dideliame ant kranto pastatytame ekrane. Tyrimas atskleidė, kad šventei išpopuliarėjus, Molėtų rajono savivaldybė tapo labiau suinteresuota senovinės žvejybos tradicijų išsaugojimu ir sklaida, o šventės žinomumas ir lankomumas padėjo išgarsėti ir muziejui, į kurį lankytojai užsuka ir ne šventės metu. Muziejaus atstovai teigė, kad jei „nebūtų muziejuje ekspozicijos, vertybės sklaida ir pažinimas būtų menkesnis“, o muziejaus ir tradicijos puoselėtojų bendradarbiavimas padeda užtikrinti šios tradicijos „garsą ir išliekamumą“.

Tačiau masiškumas bei vietos švenčių populiarumas taip pat turi apribojimų. Poledinės stintelių žūklės šventė Mindūnuose pritraukia daug lankytojų iš visos Lietuvos, tačiau ji jau nebeturi kur plėstis dėl vietos stokos. Kita vertus, masiškumas gali trukdyti šventės palaikymo tradicijai, jei lankytojai bus tik pasyvūs stebėtojai, nebandys įsitraukti į tradicijos procesą ar šventė taps per daug komercializuota, prarasdama savo unikalumą.

Nematerialaus kultūros paveldo plėtrai svarbus nuoseklesnis finansavimas ir bendruomenių indėlis

Tyrimas atskleidė, kad NKP aktualizavimo veiklos dažniausiai yra finansuojamos savivaldybių, paskui – atstovaujamos įstaigos ar bendruomenės, trečioje vietoje – Lietuvos kultūros tarybos lėšomis ir kitais būdais. Žiemos žūklės šventės atveju finansavimas buvo toks pat įvairus. Jos rengėjai teigė, kad šventę dažniausiai finansuoja Molėtų rajono savivaldybė bei jos valdomas Molėtų krašto muziejus, ji yra laimėjusi keletą projektinių konkursų ir gavusi finansavimą iš Kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos, NVO rėmimo programų. Be to, prie šventės taip pat prisideda privatūs rėmėjai.

Dauguma NKP vertybių teikėjų tikėjosi, kad įrašius jų tradiciją į sąvadą išaugs finansavimas iš savivaldybių, LKT ir rėmėjų. Tačiau tyrimas atskleidė, kad išrašius tam tikras tradicijas į sąvadą vienos iš jų sulaukė daugiau savivaldybės finansavimo, o kitos dėl pripažinimo nacionaliniu lygmeniu pajuto, kad savivaldybės joms ėmė skirti mažiau dėmesio, esą nuo šiol tradicijomis turėtų rūpintis valstybė.

Nors tyrimas atskleidė, kad finansavimas yra labai svarbus veiksnys siekiant išsaugoti ir suaktualinti NKP, bet tradicijos geriausiai gali išlikti ir būti perduotos kitiems tik susitelkus paveldo bendruomenėms. Joms turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys, stiprinant įvairius trūkstamus gebėjimus, skatinant bendruomenių narių aktyvumą ir tinklaveiką, jas plačiau viešinant. O pačios bendruomenės turėtų aktyviai praktikuoti savo tradicijas, integruoti jas į kitas sritis, perduoti žinias ir įgūdžius, laikytis etikos principų, bendradarbiauti su  kitomis paveldo bendruomenėmis, savivaldybių kultūros įstaigomis, muziejais, turizmo ir informacijos centrais. 

Informacija atnaujinta 2023-01-17 07:56