2021-IEJI – LIETUVAI PAGRAŽINTI DRAUGIJOS METAI

1921 metų balandžio 27 dieną Kaune kunigo, garbės kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto, proesoriaus Povilo Matulionio, valstybės reikalų viceministro (vadinamo miškų mokslo Tėvu) ir Valstyvįs Tarybos pirmininko Stasio Šilingo iniciatyva buvo įsteigta Lietuvai pagražinti draugija pagal Šveicarijai pagražinti draugijos veikiantį pavyzdį.

            Į draugijos Centro valdybą tuomet buvo išrinkti žinomi valstybės politikos ir visuomenės veikėjai: Stasys Šilingas, Povilas Matulionis, Liudas Vailionis, Eugenijus Kubilius, Tadas Ivanauskas, ir kiti šviesuoliai..Draugijos iniciatyvai į valstybės kūrimą įtraukti plačiąją visuomenę, pritarė ir tuometė Lietuvos Vyriausybė.

            Lietuvai pagražinti draugijai vadovavo Lietuvos patriotai, nusipelnę ir turintys autoritetą visuomenėje žmonės: JuozasTumas-Vaižgantas, generolas Vladas Nagevičius, Krašto apsaugos ministerijos ypatingųjų reikalų karininkas plk. Vladas Braziulevičius (nuo 1939 m. Braziulis). Draugija nuo 1921 m. iki 1940 m. liepos 1 d. (iki Lietuvą okupavusi Rusija ją uždarė) atliko didžiulį darbą: visoje šalyje steigė skyrius ir telkė visuomenę, keldama Tautos dvasią, ugdydama pilietiškumą ir patriotizmą, įvairiais būdais gražino Lietuvą, atkurdama nuniokotus miškus, parkus, gyvenviečių skverus ir sodybas.

           Draugijos iniciatyva – pasitinkant Karaliaus Vytauto 500 metų jubiliejų (1930 m.) – jau 1928 metais buvo sumanyta rinkti lėšas ir statyti paminklus Karaliui Vytautui visoje Lietuvoje. Iš viso buvo pastatyta 30 paminklų. Pažymėtina, kad Vytauto paveikslas, iškilmingoje eisenoje nešamas Juozo Tumo-Vaižganto,Stasio Šilingo, švietimo ministro Konstantino Šakenio ir kariuomenės atstovų, apkeliavo Lietuvos miestus ir miestelius.              

           1925 m. birželio 29 d. draugija pakvietė visą Lietuvą ant Veliuonos piliakalnių – čia, Gedimino kalne buvo atidengtas paminklas LDK Gediminui, žuvusiam 1341 m. mūšyje su kryžiuočiais.o ant Ramybės piliakalnio išmūryti pamatai didžiajam pamjnklui Lietuvos Karaliui Gediminui.Į pamatus įbetonuota kapsulė su 37 organizacijų ir valstybės atstovų parašais ant pergamento su įsipareigojimais ir priesaku ateities kartoms – ant kokių vetrybinių pamatų kursime Lietuvos ateitį. Ta proga įvyko 1-asis Tautos suvažiavimas, kuriame dalyvavo virš 6000 Lietuvos piliečių, ant piliakalnių plazdėjo visų tautų atstovų vėliavos.. Suprantama, tokie renginiai vadovaujant LPD Centro valdybos pirminikui generolui Vladui Nagevičiui ir kartu su Šaulių sąjunga bei kitomis organizacijomis nuveikti darbai taip išugdė Tautos dvasią, kad jos nesugebėjo palaužti okupantai, nors jie degino archyvus ir klastojo Tautos istoriją.

            Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1995-05-05 Vilniaus Arkikatedros zokristijoje, pas monsinjorą Kazimierą Vasiliauską – muziejininkės Birutės Fedaravičienės ir Juozo Dingelio iniciatyva – susirinko grupė šviesuolių tartis, kad būtų atgaivinta Lietuvai pagražinti draugija. Neilgai trukus, 1995 metų birželio 23 dieną, dabartinėje Prezidentūroje įvyko Lietuvai pagražinti draugijos atkuriamoji konferencija. Draugijos Centro valdybos pirmininku buvo išrinktas Vilniaus miškų urėdas Juozas Dingelis. Draugijos garbės pirmininkais buvo renkami šviesios atminties monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas ir poetas Justinas Marcinkevičius.

          Atkurtos draugijos (toliau – LPD) veiklos tikslas ir uždaviniai nebuvo vien medžių sodinimas ar gamtos, istorinių vietovių ir piliakalnių tvarkymo darbai – rūpėjo kur kas svarbesni reikalai: tautos savimonės žadinimas, jaunimo patriotinis ugdymas, kraštotvarka, paveldosauga, aplinkos tvarkymas, sodybų ir gyvenviečių apžiūros-konkursai. Konkursų laureatai buvo apdovanoti atminimo lentomis, taip pat buvo išdalyta daugiau kaip tūkstantis padėkų su garbės pirmininkų Kazimiero Vasiliausko ir Justino Marcinkevičiaus parašais.

           Ligi šiolei LPD savo garbinga veikla telkia visuomenę, talkina Lietuvos gerovės ir grožio kuriamajame darbe.  

            LPD, išaugusi į vieną didžiausių visuomeninių organizacijų, visoje Lietuvoje turi 64 savo skyrius, kurie aktyviai dirba ir tęsia pirmtakų pradėtą darbą.Draugijai, nuo jos atkūrimo, 25 metus vadovavęs Juozas Dingelis ir Valdybos nariai kartu su skyriais nuveikė išties daug – organizuota per 3000 renginių: aplinkos tvarkymo, medelių sodinimo, žemės ir pau kščių dienų, istorinių datų minėjimo švenčių miestuose ir kaimuose, švietimo įstaigose bei kariuomenės ir visuomenės ryšių stiprinimo renginių.

           Nepaprastai įspūdingas buvo pirmojo Tautos suvažiavimo Veliuonoje 80-mečio minėjimas-konferencija – 2005-07-02 ant piliakalnių, sukvietus LPD skyrių ir visų apskričių delegacijas su meno kolektyvais, įvyko kaip Dainų šventė, davusi pradžią akcijai pradedant 2005 metais, Valstybės dieną, liepos 6-ąją, 21 val. rengti Tautos vienijimo sąšauką „Piliakalnių šviesa“,vykdant J.T.Vaižganto priesaką ant piliakalnių susirinkti kasmet liepos pradžioje, pasisemti dvasios stiprybės ir taliau dirbti gražius darbus Lietuvai. Iš tikrųjų LPD džiaugiasi prigijusia tradicija – „Tautiška giesmė“ vienu metu giedama visoje Lietuvoje ir pasaulyje!

            Svarbu paminėti, kad LPD išleido knygą-albumą „Tėvynės meilės ir grožio keliu“ ir knygą „Su Lietuva širdy“ apie legendinę Birutę Verkelytę-Fedaravičienę.

           Pasitikdami Lietuvos atkūrimo 100-metį – Panevėžio LPD skyriaus pirmininko Vidmanto Kartano siūlymu – organizavome 22 dviratininkų „Žygį per žydinčią Lietuvą“. Rajonų savivaldybėms ir LPD skyriams su entuziazmu įsitraukus, per 4-erius metus apkeliavome visą Lietuvą, surengėme 44 valstybingumo ir pasididžiavimo Tėvyne įsimintinas šventes rajonų centruose, parkuose, ant svarbiausių piliakalnių. Draugijos vaizdo metraštininkas Steponas Kubeckas sukūrė 70 vaizdo filmų ir įdėjo į jutubą (Yootube) – parodė pasauliui, kokia graži žydinti Lietuva, šventiškai pasitinkanti 100-mečio jubiliejų. Visa tai atlikta be jokio atlygio – savo lėšomis.

           2016 m. skvere prie Birštono bažnyčios – LPD ir Birštono savivaldybės iniciatyva – pastatytas didingas paminklas Juozui Tumui-Vaižgantui, o 2019-09-20 – Kauno miesto savivaldybės merui Visvaldui Matijošaičiui parėmus – Kaune iškilmingai buvo atidengtas paminklas Juozui Tumui-Vaižgantui (skulptorius Gediminas Piekuras).

            Ta proga Šv. Jurgio bažnyčioje įvykusiame LPD suvažiavime buvo išrinkta LPD valdyba ir naujas pirmininkas (ilgamečiam pirmininkui pasiprašius į užtarnautą poilsį). Kauno LPD skyriaus pirmininku tapo poetas Alfas Pakėnas, o Juozas Dingelis buvo išrinktas LPD garbės pirmininku.    

            2021 metais visoje Lietuvoje plačiai bus minimas Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio jubiliejus.                                              

            Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į istorinius nuopelnus ir konkrečius darbus Lietuvai, 2021-uosius paskelbė Lietuvai pagražinti draugijos metais, o Vyriausybė kartu su savivaldybėmis patvirtino renginių programą.

            Maloniai prašytume LPD skyrius, savivaldybes, seniūnijas, bendruomenes, švietimo įstaigas, nevalstybines ir jaunimo organizacijas bei visus „Vaižganto deimančiukus“ sudaryti organizacines grupes vietose jubiliejinei programai parengti ir aktyviai dalyvauti renginiuose.

            Tegul 2021 m. liepos 6-ąją – Valstybės dieną – 21 val. mūsų širdys ir meilė Tėvynei išdidžiai suskamba Tautos vienijimo sąšaukoje „Piliakalnių šviesa“ – kartu su viso pasaulio lietuviais giedant Lietuvos himną – Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“!

                                                   VIENYBĖ TEŽYDI

Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas                                           Alfas Pakėnas

Lietuvai pagražinti draugijos garbės pirmininkas                                           Juozas Dingelis