Vaikų žaidimų erdvė

Lazdijai

Džiugu, kad užsukote į svečius. Siūlome pakeliauti šviesia, nuotaikinga ir svetinga Lazdijų krašto žeme, susipažinti su jos šventėmis, tradicijomis bei žmonėmis. Jūs visuomet esate laukiami mūsų krašte, kur galėsite keliauti bei ilsėtis gamtoje prie daugybės ežerų, aplankyti regioninį parką, pamatyti įdomius ir vertingus istorinius bei kultūrinius objektus ar sudalyvauti mūsų smagiuose tradiciniuose renginiuose. Na, o dabar kviečiame artimiau susipažinti su Lazdijais ir jų istorija, gamta bei lankytinomis vietovėmis.

Lazdijų rajono savivaldybė įsikūrusi Lietuvos pietvakariuose, netoli sienos su Lenkija ir Baltarusija.  Lazdijai – svarbus pasienio miestas su Lenkijos Respublika ir pirmasis tiltas į Europą. Miesto pavadinimas kilo pagal Lazdijos upelio (dar vadinamo Raišupiu), kuris teka pro miestą, pavadinimą. Raišupio pavadinimas yra jotvingiškas ir buvo susijęs su žodžiu „riešutas“. Kadangi Lietuvoje riešutai auga ant lazdynų, galbūt ir upelį pavadino Lazdija, o pagal jį – miestą. 1560 m., Lietuvą valdant didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, buvo paskirtas žemės sklypas miestui prie Lazdijos kurtis. Lazdijai formavosi trijų kelių kryžkelėje, nuo kurios vėliau tolygiai plėtėsi į visas puses. 1597 m. karalius Zigmantas Vaza Lazdijams suteikė Magdeburgo (miesto) teises. Dokumente, kuriuo Lazdijams buvo suteikta miesto privilegija, yra nupieštas ir miesto antspaudas- – herbas: briedis, o po juos trys raktai raudoname fone. Jis buvo atkurtas 1994 m. ir nuo to laiko vėl tapo ne tik miesto, bet ir visos rajono savivaldybės, kurios administracinis centras yra Lazdijai, simboliu.

Lazdijų rajone telkšo daugiau nei pusantro šimto ežerų, didžiausi jų – Dusia, Metelys, Seirijis. Rajono pakraščiu teka didžiausia Lietuvos upė – Nemunas, pietiniu rajono pakraščiu – Baltoji Ančia ir Seira. Rajonas turtingas nuostabiais kraštovaizdžiais, kuriuose yra net 21 piliakalnis ir du regioniniai parkai: Metelių ir Veisiejų.

Lazdijų parko formavimo istorija

Parko teritorija yra apie 10 ha ploto. Pirmą kartą Lazdijų parkas planuotas 1960–1962 m. (autoriai: L. Dringelis, R. Pilkauskas, MSPI, Kauno filialas). Tuo metu parko projektas buvo vienas pirmųjų šalyje parengtų miesto parkų projektų, aukštai įvertintas to meto projektų konkursuose. Projektas iškėlė naujus landšaftinio parko planavimo principus, nors tuo metu vyravo griežti geometrinio planavimo pavyzdžiai. Parkas buvo suplanuotas, vadovaujantis laisvo planavimo principais, panaudojant laisvą želdinių masyvų ir atskirų jų grupių bei atvirų pievų plotų išdėstymą. Tuometinis parko projektas apėmė didesnę teritoriją (tuo metu dar nebuvo dalies gyvenamųjų namų, Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“). Parkas buvo įkurtas ir svarbiausi jo sprendiniai išlikę iki šiol.

(Lazdijų miesto parko projekto maketas (aut. Liucijus Dringelis, Regimantas Pilkauskas, 1962 m., MSPI Kauno filialas. Projektas realizuotas dalinai). Eksplikacija: 1 – pagrindinis įėjimas, 2 – kultūros centras, 3 – masinių renginių erdvė, 4 – sporto aikštynai,  5 – amfiteatras,  6 – vasaros kavinė, 7 – vaikų žaidimų atrakcionai.)

Parko teritorija – kalvota lyguma, kuria teka Raišupio upelis (dar vadintas Lazdija, Kirsna). Upelis atiteka iš Baltajo ežero, kuris yra į pietus nuo Lazdijų miesto. Parko teritorijoje upelio vaga ištiesinta, su keletu vingių bei suformuotu nedideliu vandens telkiniu. Parko reljefo didžiausi aukščių skirtumai sudaro apie 5 metrus.

Parko rekonstrukcija buvo atlikta 2015 metais. Rekonstrukcijos metu nutiesti grįsti parko takai, įrengti nauji tilteliai, pastatytas nauja vasaros estrada. Siekiant gerinti parko ekologinę būklę, didinti jo pažintinę reikšmę, 2018 m. parengti tolimesni parko kraštovaizdžio tvarkymo siūlymai (KTU Architektūros ir statybos institutas, archit. E. Ramanauskas). Šiais tvarkymo siūlymais numatyta gausinti parko apželdinimą, gerinti Raišupio upelio ekologinę būklę, įrengti naujus takus. Teritorijos tvarkymo darbai atlikti 2020 m. (rangovas UAB „Lithos“). Tvarkant parko teritoriją, sustiprinta parko žemutinio ardo augmenija (panaudojant įvairias krūmų rūšis: kalninį serbentą, sedulas, lanksvas ir kt.), įrengti nauji gruntiniai takai, suformuotas pažintinis parko elementas – „Jotvingių“ labirintas. Šio projekto metu taip pat pratęsta parko teritorija už Maironio gatvės, įkuriant naują parko dalį –  „Lazdynų parką“.

Kraštovaizdžio tvarkymo projektas (2018 m. KTU Architektūros ir statybos institutas)
Stendo vieta 
Eksplikacija: 1 – pagrindinis įėjimas, 2 – kultūros centras, 3 – vasaros estrada, 4 – želdinių labirintas, 5 – vaikų darželis, 6 – vaikų žaidimų aikštelės.

Jotvingių labirintas

Manoma, jog prieš 4-6 tūkstančius metų dabartinėje Lazdijų krašto teritorijoje jau gyveno žmonės. Nuo neatmenamų laikų čia buvo įsikūrusi baltų gentis, gimininga lietuviams ir prūsams – jotvingiai. Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) vertėsi ariamąja žemdirbyste, žvejojo, medžiojo. Tai, kad šioje teritorijoje gyventa jotvingių, byloja jotvingiški vietovių, upių, ežerų pavadinimai. XII a. antrojoje pusėje juos nukariavo ir išnaikino kryžiuočiai.

Išryškinant Raišupio upelio gamtinio karkaso teritorijos gamtos vertybes ir krašto istoriją, edukaciniais tikslais suformuotas parko elementas – Jotvingių labirintas. Jotvingių labirintas formuojamas iš žemaūgių lanksvos krūmų (vidutinis natūralus krūmų aukštis apie 1–1,5 m). Siekiant formuoti kuo didesnį natūralumą užtikrinančius parko elementus, labirinto ir kiti nauji parko takai pasirinkti gruntinės konstrukcijos.

Vaikų žaidimų aikštelės

Vaikų žaidimų aikštelė atidaryta 2023 m. liepos mėnesį. Pritaikyta įvairaus amžiaus vaikams, kurie čia gali žaisti skirtinguose žaidimų kompleksuose su laipynėmis ir čiuožynėmis, mėgautis paprastomis, balansinėmis ir spyruoklinėmis sūpynėmis, šokinėti įžemintuose batutuose, grūdintis basų kojų Kneipo take, važinėtis riedučiais ar riedlentėmis įgilintoje rampoje arba balansiniais ir paprastais dviratukais mediniais kalneliais.

Tėvai gali patogiai stebėti vaikus po pavėsį kuriančiais tulpės formos skėčiais, įrengtuose patogiuose suoliukuose, atvažiavusieji dviračiais gali juos patogiai pastatyti dviračių stovuose, o ištroškę – atsigaivinti vandens stotelėje.