Informacija viešųjų užrašų (reklamos) rengėjams

Kas yra viešieji užrašai?

Viešaisiais užrašais laikoma rašytinė informacija, esanti viešojoje erdvėje ir (arba) skirta visuomenei informuoti.

Tam, kad užrašas būtų pripažintas viešuoju užrašu, užtenka nustatyti vieną iš jo alternatyviųjų požymių, t. y. ar toks užrašas yra viešoje vietoje ir (ar) jo paskirtis – informuoti visuomenę.  

Viešiesiems užrašams priskiriama: iškabos, reklaminiai ir informaciniai užrašai, etiketės, prekių ir paslaugų aprašymai, valgiaraščiai, topografiniai ženklai ir kitokia vieša informacija. Viešojo užrašo sąvoka apima ne tik išorinius, bet ir vidaus užrašus, jeigu jie yra viešai matomi ir skirti visuomenei informuoti.

Ar gali būti viešieji užrašai užsienio kalbomis?

Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai turi būti valstybine kalba.

Viešuosiuose užrašuose informacija, skirta tarptautinio bendravimo reikmėms, gali būti pateikiama užsienio kalba. Transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti vartojama viena ar kelios užsienio kalbos. Būtina  žinoti, kad informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.

Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimai netaikomi registruotiems prekių ženklams. Prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Prekių ženklus su viešaisiais užrašais sieja tai, kad ženklą gali sudaryti žodžiai, asmenų pavardės, vardai, šūkiai, raidės ir pan. Bet koks tekstas (ir ne valstybine kalba), pateiktas prekių ženkle, yra neatskiriama prekių ženklo dalis. Visus su prekių ženklais susijusius klausimus sprendžia Valstybinis patentų biuras.

Lietuvos Respublikoje steigiamų įmonių, įstaigų ir organizacijų (juridinių asmenų) pavadinimų sudarymą reglamentuoja Civilinis kodeksas, Valstybinės kalbos įstatymas. Juridinių asmenų pavadinimai yra sudaromi tik valstybine kalba (išskyrus CK nustatytus atvejus) ir turi būti taisyklingi. Už juridinio asmens pavadinimo atitiktį teisės aktų reikalavimams dėl privalomo valstybinės kalbos vartojimo, taisyklingumo atsakingas tik juridinio asmens savininkas. Juridinių asmenų pavadinimų turinio, taisyklingumo reikalavimus nustato Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2(91). Tos pačios taisyklės taikytinos ir parduotuvių, kavinių ir panašiems pavadinimams.

Taigi, jei nelietuviškas viešasis užrašas nėra registruotas prekių ženklas arba įmonės pavadinimas, jei šalia informacijos užsienio kalba nėra lietuviško teksto, toks viešasis užrašas pažeidžia valstybinės kalbos vartojimo reikalavimus. 

Kur reikia kreiptis norint gauti leidimą įrengti viešąjį užrašą (reklamą)?

Viešojo užrašo savininkas, norintis įrengti išorinę reklamą, turi Lazdijų rajono savivaldybės administracijai pateikti prašymą ir gauti leidimą įrengti išorinę reklamą. Išsami informacija, kokius veiksmus reikia atlikti norint gauti leidimą, pateikta Savivaldybės interneto svetainėje Leidimo įrengti išorinę reklamą ar keisti spalvinį ar grafinį jos vaizdą savivaldybės teritorijoje išdavimas, galiojimo panaikinimas.

Pastatų viduje esantiems viešiesiems užrašams, taip pat tam tikrais atvejais, nurodytais Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, leidimas įrengti išorinę reklamą nereikalingas, tačiau kalbos reikalavimai visiems viešiesiems užrašams yra privalomi. Bet kokiu atveju už viešojo užrašo kalbą yra atsakingas viešojo užrašo savininkas. Labai svarbu, kad net ir tais atvejais, kai leidimo įrengti išorinę reklamą nereikia, viešųjų užrašų savininkai, prieš kabindami viešuosius užrašus, pasikonsultuotų dėl jų kalbos su savivaldybės vyr. kalbos tvarkytoja.

Svarbu pirmiausia suderinti išorinės reklamos projektą ir gauti leidimą, o tik paskui rūpintis reklamos įrengimu. Jeigu kyla neaiškumų ar papildomų klausimų, visada galima kreiptis į Savivaldybės administracijos specialistus. Reklamos įrengimo, dokumentų pateikimo, reklamos projektų derinimo klausimais konsultuoja Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyresn. specialistė Milita Dereškevičienė (mob. +370 698 73 173, el. p. [email protected]), kalbos taisyklingumo – Komunikacijos ir dokumentų skyriaus savivaldybės vyr. kalbos tvarkytoja Jolanta Čerkauskienė (mob. +370 621 63 081, el. p. jolanta.cerkauskiene@lazdijai.lt).

Teisės aktai, reglamentuojantys viešųjų užrašų kalbą

Valstybinės kalbos įstatymas:

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

16 straipsnis. Visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų.

17 straipsnis. Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.

Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

23 straipsnis. Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. N-5(136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“:

1. Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji rašytinė ir garsinė informacija transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis.
2. Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnis:

1. Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes. Kituose įstatymuose gali būti nustatyta gamintojo, pardavėjo, paslaugos teikėjo pareiga Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją vartotojams pateikti valstybine ir kita kalba.
2. Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus.

 Reklamos įstatymo 4 straipsnis:

1. Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai.